česningas

×česnìngas, -a adj. (1) 1. turintis garbę, garbingas: Diakonai taipajag tur būt česningi, ... ne girtuoklės, daug vyno negeisdami Bt1PvTm3,8.

česnìngai adv.: Prisakėm, idant tie paslai česningai būtų priimti BB1Mak14,23.

2. vaišingas: Česnìngi žmonys, kurie čestavo[ja] svetį, kitus kaimynus J.